Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA PRIE ŠVENTOJO SOSTO IR MALTOS ORDINUI

Adresas: Via Giulia 66, 00186 Roma, ITALY

plačiau »

Tel. +39 0668192858
Faksas +39 0668809596
El. paštas

Lietuva ir Šventasis Sostas

Sukurta 2014.08.20 / Atnaujinta 2014.08.20 11:21
Lietuvos Respubliką de jure popiežius Pijus XI pripažino 1922 m. lapkričio 10 d.
1940 m. Šv. Sostas nepripažino Lietuvos okupacijos ir aneksijos, todėl Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šv. Sosto nebuvo uždaryta.
1991 m. rugsėjo 30 d. buvo atkurti diplomatiniai santykiai.
1992–2004 m. Kazys Lozoraitis tapo pirmuoju ambasadoriumi po nepriklausomybės atkūrimo.
1992–1997 m. pirmasis Apaštališkasis nuncijus Lietuvai buvo Justo Mullor Garcia.

Lietuvos ir Apaštalų Sosto santykių pradžia siekia tryliktojo amžiaus vidurį, karaliaus Mindaugo krikšto ir vainikavimo laikus. Vėliau, Lietuvai tampant krikščioniška valstybe, ryšiai buvo nuolat plėtojami. Tačiau tikrųjų diplomatinių santykių, moderniąja prasme, istorija prasidėjo tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje kartu su atgimstančiu Lietuvos valstybingumu. Pirmuoju Lietuvos atstovu prie Šv. Sosto 1919 m. buvo paskirtas kun. Jurgis Narjauskas. 1922 m. lapkričio 10 d. popiežius Pijus XI (Achille Ratti, buvęs Apaštališkasis vizitatorius Lietuvoje) pripažino de iure nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Nuo 1922 m. Lietuvos atsovybei prie Šv. Sosto vadovavo laikinieji reikalų patikėtiniai Kazimieras Bizauskas (1922-1924) ir Juozas Macevičius (1924-1926), įgaliotasis ministras Jurgis Šaulys (1927 - 1931), reikalų patikėtiniai Stasys Lozoraitis (1931 - 1932) ir Kazimieras Graužinis (1932 - 1939). Tarpukario metais Lietuvos ir Šv. Sosto santykiuose būta nesklandumų (visų pirma dėl Vilniaus arkivyskupijos priskyrimo Lenkijos bažnytinėms provincijoms), tačiau būta ir pasiekimų, kurių bene svarbiausias buvo 1927 metais sudarytas Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto konkordatas.

1939 m. spalio 18 d. skiriamuosius raštus popiežiui Pijui XII įteikė Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Stasys Girdvainis. Po kelių mėnesių prasidėjo Lietuvos okupacija, tačiau Šv. Sostas Lietuvos aneksijos nepripažino ir Lietuvos pasiuntinybei prie Šv. Sosto leido toliau veikti. Po Stasio Girdvainio mirties 1970 m. vadovavimą pasiuntinybei perėmė Stasys Lozoraitis jaunesnysis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo atstatyti ir normalūs pilnaverčiai Lietuvos ir Šv. Sosto santykiai. Pirmasis Lietuvos ambasadorius Kazys Lozoraitis skiriamuosius raštus įteikė 1992 m. liepos 11 d.

1993 m. rugsėjo 4 - 8 dienomis Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.  2000 m. gegužės 5 d. Vilniuje buvo pasirašytos trys Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutartys, nustatančios Bažnyčios ir Valstybės Lietuvoje santykių ir bendradarbiavimo normas.

Įsigaliojusios sutartys tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto

1927 m. rugsėjo 27 d. - pasirašytas Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordatas. Jis davė pagrindus santykiams tarp Bažnyčios ir Valstybės iki pat sovietų okupacijos. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga denonsavo konkordatą, tačiau šis jos aktas niekada nebuvo pripažintas Šventojo Sosto. 1990 m kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, konkordatas de facto nepradėjo veikti dėl iš esmės pasikeitusių politinių ir istorinių sąlygų (nauja politinė valstybės sandara, naujos valstybės sienos, ir kt.). 1991 m. gruodžio 19 d. Šventajam Sostui įkūrus Lietuvos teritorijoje dvi (Vilniaus ir Kauno) bažnytines provincijas ir suderinus jų ribas su Lietuvos valstybės sienomis, atsirado sąlygos pakeisti 1927 m. konkordatą veikiančiomis tarptautinėmis Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartimis. Tokios trys sutartys buvo ratifikuotos 2000 metais:

  • Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų,
  • Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados,
  • Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje.

2012 m. birželio 8 d. tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto pasirašyta sutartis dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo. Lietuvos vardu sutartį pasirašė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis, Šv. Sosto vardu - apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi. Sutartis nustato suteikiamų kvalifikacijų lygmenį nurodančius atitikmenis, palengvinsiančius vienoje šalyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą kitoje šalyje. Šia sutartimi siekiama pripažinti kvalifikacijas, suteikiančias teisę į aukštąjį mokslą, šalių valstybių aukštosiose mokyklose baigtas dalines studijas ir suteiktas aukštojo mokslo kvalifikacijas, sudaryti palankias sąlygas susitariančiųjų valstybių aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų judumui.
Tokio tipo sutartis Lietuvos Respublika yra sudariusi su Vokietija, Lenkija, Ukraina.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje nuostatas 2001 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nr. 735 „Dėl komisijos, atstovausiančios Lietuvai, sudarymo”, buvo sudaryta dvišalės mišrios komisijos tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti dalis, atstovausianti Lietuvai, kurią koordinavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Šis nutarimas buvo pakeistas 2007 m. rugsėjo 5 d. LRV nutarimu Nr. 921 „Dėl komisijos, atstovausiančios Lietuvai, sudarymo pakeitimo” ir mišrios komisijos dalį, atstovavusios Lietuvą koordinavimą perėmė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba.

Naujienlaiškio prenumerata